apūkti

2 apūkti, -ia, àpūkė 1. tr. aptraukti debesimis, apniaukti, aptemti: Apūkė dangų, bene lys Šts. | refl. CI304, Q83, R, MŽ, N, Ns1878,1, Bru, Š, BŽ437, Rtr, NdŽ, Pgg, Trg, Bt, Grd, NmŽ, Kin, End, Pln: Apsiū̃kęs oras tuo išsigaidrys J. Ūka užėjo ant saulės, benor apsiū̃kti J. Ūkanoja, apsūksta R38, MŽ51. Lietuotas, debesuotas, apsitraukęs, apsiūkęs I. Apsiūkęs nuog dulknojimo, nuog liejimo smulkiais lašais I. Apsiūksta dangus OsG147. Šiandien ne teip graži, apsiū̃kusi, bet šiltà Trk. Apsìūkė, nebibūs tiek karštà Sd. Rytmetė[je] migla pakilo, paskuo, į dieną – apsìūkė Plt. Dangus apsìūkė – skubėkiat pry šieno Ll. Veizėk, kaip greit apsìūkė, juoduote užjuodavo Šv. Toks apsiū̃kęs buvo rytas, o dabar saulė puikiai šildo Trk. Apsiūko, pareis lytaus Dov. Apsiū̃kusi stovėjo stovėjo, vakare i prakiuro Krš. Toki apsiū̃kusi, nelinksmi Vgr. Vakar apsiū̃kusi buvo, ale šalnos nebuvo Všv. Kartais apsìūkas apsìūkas, o lytaus nesulauki Krš. Ar jau apsiū̃ksta? Sch138. Dangus juodai aps’ūko KlvD383. Iš didžio karščio apsìūkė, pakilo perkūnija PP18. Rudiniais gi ir kartais pavasariais, apsiū̃kus, ir jei dar papula tarpijos mėnesių, labai yra tamsios naktės BM305(Pvn). Dangus iš visų pusių apsiūkęs, apsiniaukęs Žem. Bejojant apsiūkė, pradėjo lynoti M.Valanč. Oras teipag debesiu tamsiu apsiūkė ŽCh239. Kad Nauji metai apsiūkę, kad naktis tamsi – seni žmonys mirs (priet.) Mžk. 2. intr. aptemti, apsidrumsti (apie akis): Apiū̃ko akelės, nematai Dgč. | refl.: [Akies] tinklainė atrodo kiek apsiūkusi P.Aviž. ║ refl. apsitraukti nešvarumais, išsitepti: Lempos stiklas apsìūkė, reik iššluostyt Rs. 3. refl. Lž prk. darytis nusiminusiam, nuliūsti, supykti: Nespėjau žodžio pasakyti, o tas apsìūkė kaip debesis Nt. Vienatijis [žmogus], kurs gali dabar skaudžią kapo tylą nuvaryti savo gyvybe ir prablaivyti abiejų apsiūkusį ūpą Vaižg. ║ pamažėti, pamenkėti: Demokrotų džiaugsmas … apsiūkti pradėjo TP1881,48. \ ūkti; apūkti; priūkti; suūkti; užūkti